Karo Irane sukeltas naujas degalų kainų šokas priminė paprastą taisyklę: geopolitiniai sukrėtimai pirmiausia atsiliepia energetikos kainoms. Tai jau matėme prasidėjus karui Ukrainoje – tuomet degalų kainoms stabilizuotis prireikė beveik metų.
Augant degalų kainai, valstybės per mokesčius paprastai surenka daugiau pajamų. Tokia situacija sukuria galimybę nukreipti papildomas lėšas į jautriausius verslo sektorius. Rinkos dalyviai savo ruožtu turi aiškius lūkesčius, kad valstybė netrypčios, bet imsis veiksmų padėti sektoriams, kuriems to reikia labiausiai – iš esmės tiems, kurių didžiąją sąnaudų dalį sudaro degalai.
Šiandien Europa vėl susiskaldė į dvi stovyklas: vienos šalys kainas savo rinkose mažina greitai, ryžtingai ir kartais net agresyviai, kitos stebi, analizuoja ir svarsto. Lietuva kol kas pasirinko nuosaikų kelią.
Kokių veiksmų ėmėsi kitos Europos šalys?
Dauguma valstybių renkasi sprendimus, kurie vartotojus pasiekia greičiausiai – mažina akcizus ir PVM degalams.
Italija, Portugalija, Austrija, Slovėnija ir Vengrija pirmosios reagavo mažindamos akcizo mokestį – Italija laikinai jį sumažino net apie 30 proc. Ispanija žengė dar toliau: sumažintas akcizas, PVM tarifas sumažintas nuo 21 iki 10 proc., o labiausiai paveiktiems sektoriams skirta 0,20 Eur už litrą tikslinė subsidija.
Kai kurios šalys pasirinko netiesiogines priemones. Vengrija ir Slovakija nustatė kainų lubas, tačiau šįkart pasimokyta iš ankstesnių klaidų – lubos galioja tik vietos vartotojams, siekiant išvengti degalų turizmo ir trūkumo.
Rumunija šalyje registruotoms transporto įmonėms iki šių metų pabaigos leidžia susigrąžinti dalį į valstybės biudžetą sumokėto akcizo, taip palengvindama savo vežėjams tenkančią naštą.
Lenkija pasirinko kombinuotą modelį: sumažino PVM nuo 23 iki 8 proc., mažino akcizus ir įvedė kainų lubas. Rezultatas – vieni pigiausių degalų Vidurio Europoje.
Valstybėse, kurios reagavo sparčiausiai – Lenkijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje – degalai jau dabar kainuoja mažiau nei 2 Eur už litrą. Be to, šios šalys paprastai neriboja užsienio transporto priemonių degalų pylimo, taip dar labiau didindamos savo patrauklumą.
Tarptautiniai vežėjai reikiamos pagalbos negauna
Svarbiausias klausimas – kiek mūsų valstybė pasirengusi paremti šalies ekonomiką ir į ką nukreiptos pastangos.
Lietuvoje žadama nuo kitų metų stabdyti anksčiau planuotą degalų akcizo didinimą, o balandžio 14 d. priimtas sprendimas akcizo pastoviąją dalį dyzeliniam kurui sumažinti nuo 500 iki 450 Eur už 1 000 litrų.
Tai teigiamas žingsnis šalies viduje veikiantiems verslams, nes tiesiogiai mažina patiriamas degalų sąnaudas ir taip prisideda prie kainodaros stabilizavimo. Tačiau tarptautiniams vežėjams jo nepakanka – net ir sumažinus mažmeninę dyzelinio kuro kainą 6 ct, Lenkijoje jis vis dar kainuoja apie 15 proc. mažiau.
Tarptautiniams vežėjams Lietuva dėl nekonkurencingų kainų tendencingai praranda patrauklumą. Jau pernai, dėl akcizų padidėjimo pakilus degalų kainoms, įmonės ieškojo alternatyvų ir pylėsi degalus kaimyninėse šalyse. „Edenred Finance“ – įmonės, teikiančios PVM grąžinimo paslaugas transporto įmonėms – duomenys rodo, kad pernai Lietuvos ir Latvijos vežėjams iš Lenkijos grąžintos PVM sumos už degalus išaugo 46 proc., palyginti su 2024 m. Tuo tarpu Latvijos vežėjai ženkliai sumažino degalų pylimą Lietuvoje – jų PVM grąžinimo apimtys iš Lietuvos krito daugiau nei 90 proc.
Naujausios Lietuvos priemonės tarptautinių vežėjų elgsenos nepakeis, nes kaimyninės šalys priėmė kur kas ryžtingesnius sprendimus. Dėl to kuro kainų skirtumas regione išlieka didelis – o tai yra esminis veiksnys, lemiantis degalų pirkimo geografiją.
Tuo pačiu svarbu pabrėžti, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos paslaugų eksporto sektorių - tarptautinis krovinių vežimas keliais, generuoja reikšmingą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Vis dėlto šiuo metu šio sektoriaus dalyviams trūksta tikslinių, sektoriui pritaikytų priemonių, kurios padėtų stiprinti konkurencingumą.
Komentuoja Loreta Augulytė, „Edenred Finance“ generalinė direktorė