“Lietuvoje žmonės dažnai gali sau leisti pirmiausia pasibaigti mokslus mokykloje, universitete, o tik vėliau pradėti dirbti. Brazilijoje daug žmonių turi pradėti dirbti anksti, kad išlaikytų save ar padėtų šeimai”, – sako prieš pusantrų metų kartu su šeima į Vilnių atsikraustęs brazilas Marco De Abreu. Šiandien jis – tarptautinės įmonės „Edenred Finance“ finansų vadovas (CFO), sėkmingai dirbantis tarpkultūrinėje komandoje, besimėgaujantis gyvenimu Lietuvoje.
Tam, kad turėtų galimybę iš Brazilijos išvykti dirbti į užsienį, M. Abreu pradėjo dirbti dar besimokydamas mokykloje. “Užaugau Taubatėje (Taubate) – mieste, kuris gyventojų skaičiumi panašus į Kauną. Dirbti pradėjau būdamas vos 15-os – įsidarbinau administraciniame darbe finansų įmonėje, kuriame buvo atsakingas už sąskaitų išrašymą bei grynųjų pinigų operacijas. Nors daugumai lietuvių galbūt būtų keista dirbti nuo pat 15-os metų, bet Brazilijoje tai yra įprasta. Tam, kad pragyventum ir įgautum patirties, būtum patrauktus darbo rinkoje”, – dalinasi M. Abreu.
Svajojo tapti gydytoju
Nors finansų sritis jį lydėjo visą gyvenimą, vaikystėje brazilas svajojo apie visai kitokią profesiją.
“Norėjau tapti gydytoju. Bet Brazilijoje tapti gydytoju yra sudėtinga – reikia idealių sąlygų mokytis, nes turi visą laiką skirti mokslams, o nemokamų vietų universitetuose – labai mažai. Taigi, anksti supratau, kad tai ne man. Turėjau pasirinkti tokią studijų kryptį, kuri man leistų vienu metu dirbti ir studijuoti”, – teigia pašnekovas. M. Abreu dienomis dirbo, o vakarais mokėsi. Tokiu būdu galėjo išlaikyti save ir tuo pačiu susimokėti už mokslus. Bėgant laikui suprato, kad finansų sritis patinka, todėl jam buvo įdomu kopti karjeros laiptais ir dirbti įvairiose kompanijose.
Nors daugeliui žmonių finansai atrodo itin nuobodi ir monotoniška sritis, M. Abreu ši sritis – daug daugiau.
„Finansai nėra vien skaičiai, apskaita, taisyklės ir mokesčiai. Šiandienos finansų specialistas prisideda ir prie strategijos kūrimo, verslo plėtros, pokyčių įgyvendinimo. Man patinka, jog dirbdamas finansų srityje galiu dirbti su įvairiais projektais, bendrauti su įvairias žmonėmis, ieškoti naujų rinkų, prisidėti prie verslo plėtros planų kūrimo. Dirbant šioje srityje niekad nebūna tokios pačios darbo dienos“, – apie finansų sektorių pasakoja brazilas.
Karjeros pradžioje M. Abreu persikėlė į didžiausią Brazilijos miestą San Paulą, turintį beveik 12 milijonų gyventojų, vėliau dirbo ir kaimyninėje Čilėje. Galiausiai sulaukė pasiūlymo atvykti dirbti į Lietuvą.
Brazilijoje žmonės svajoja mokytis ar dirbti Europoje
Nors kraustytis į kitą pasaulio kraštą nebuvo lengva, M. Abreu nusprendė priimti iššūkį ir su savo šeima atsikraustė į naujus namus Vilniuje.
Pasak M. Abreu, lietuviai svajoja mokytis Londone, Niujorke ar Singapūre, nes jų šeimoms atrodo, kad tarptautiniai mokslai prisidės prie sėkmingos karjeros. Tuo tarpu Brazilijoje žmonės svajoja mokytis ar dirbti Europoje.
„Aš irgi galvojau, kad būtų labai įdomu gyventi ir dirbti Europoje“, – pasakoja brazilas.
Vis dėlto M. Abreu pripažįsta, kad, keldamasis į Lietuvą, apie šią valstybę žinojo nedaug.
“Kai pirmą karta kalbėjausi su žmonėmis apie Lietuvą, visi man pasakojo apie šaltas žiemas Lietuvoje ir uždarius bei ramius žmones. Tačiau atvykęs supratau, jog tai – tik stereotipai. Nepastebėjau, kad lietuviai būtų labai uždari. Lietuviai yra draugiški, daug šypsosi bei puikiai moka anglų kalbą, todėl nors lietuviškai nekalbu, darbe ir kasdienybėje galiu susikalbėti su visais. Tai puiki vieta gyventi užsieniečiui. Net įvertinus kultūrinius skirtumus su Brazilija, Lietuvoje nesijaučiu nepritapęs. Apie Lietuvą susidariau tik gerą nuomonę“, – apie mūsų šalį pasakoja M. Abreu.
Vienas iš maloniausių siurprizų – šalies ekonominė plėtra. M. Abreu gana nustebo sužinojęs, kad Lietuva yra tokia moderni ir pažengusi valstybė.
“Kai gavau pasiūlymą ir pradėjau žiūrėti internete ir domėtis Lietuva, pagalvojau: moderni šalis, spartus augimas, kokybiškas švietimas – mane tai labai nustebino“, – teigia pašnekovas.
Vilniuje gyvendamas neturi nerimauti dėl savo saugumo
Ypatingai M. Abreu nustebino saugumo jausmas Vilniuje.
„Pirmomis savaitėmis gatvėje mačiau vaikus, kurie vieni patys grįžta namo iš mokyklos. San Paule tokio vaizdo nepamatysi dėl saugumo stokos. Man patinka, kad Vilniuje gyvendamas neturiu nerimauti dėl savo ar vaikų saugumo, paprasčiausiai eidamas gatve“, – dalijasi brazilas.
Nors lietuviai greitai ir šiltai priėmė M. Abreu, brazilo neaplenkė neišvengiami darbo kultūros skirtumai pradėjus dirbti Lietuvoje. Pasak jo, Lietuvos darbo kultūra gana skiriasi nuo jam įprastos darbo eigos Pietų Amerikoje. Lietuviai – itin susikaupę, atsakingi, tačiau greta jiems svarbu darbo ir asmeninio laiko balansas. Brazilijoje, pasak jo, ritmas visai kitoks.
„San Paule niekas nepraleidžia pietų – tai „šventas laikas“. O Lietuvoje viskas vyksta greitai, žmonės skuba pietauti, susitrumpina pertraukas, kad greičiau grįžtų namo. Bet tai suprantama Lietuvoje nėra tokių spūsčių kaip San Paule, kur kelionė namo gali užtrukti dvi valandas. Būtent dėl šios priežasties pietiečiai daugiau laiko praleidžia darbe, tačiau daro ilgesnes pertraukas. Niekas nenori sėdėti kamštyje dvi valandas, grįžtant namo, todėl dirba ilgai kol kamščiai pasibaigs“, – dalijasi M. Abreu.
Prie vietinės kultūros užsieniečiui pritapti padėjo kolegos. Jie ne tik kruopščiai ruošėsi jo atvykimui į Lietuvą, bet ir padėjo geriau pažinti Lietuvą.
„Mano kolegos daug stengėsi, kad aš jaučiausi patogiai Lietuvoje. Jie man organizavo susitikimus, kurių metu galėjau klausti visų rūpimų klausimų apie Lietuvą, daug pasakojo apie šalies kultūrą, paruošė visą informaciją. Su draugu iš darbo netgi buvome krepšinio varžybose Kaune, jis „pastūmėjo“ tapti „Žalgirio“ sirgaliumi“, – šypsosi jis.
Pasak M. Abreu, darbas tarptautinėje įmonėje ir komandoje, kurioje yra žmonių iš skirtingų valstybių, turi daug daugiau pliusų nei tik galimybę išsikraustyti į kitą pasaulio kraštą ir patirti kitokį gyvenimą.
„Kai dirbi komandoje, kurioje susirinkę kolegos yra iš skirtingų šalių, atsiranda daugiau idėjų, skirtingų požiūrių. Į viską yra labai svarbu žiūrėti iš skirtingų pusių, nes tai skatina inovacijas. Tačiau darbas tokioje daugiatautėje komandoje yra ir iššūkis – turi mokytis prisitaikyti. Privalai stengtis suprasti ne tik kitą kalbą, bet ir kitas kultūras“, – pasakoja brazilas.
Norėtų, kad vaikai užaugtų Lietuvoje
Į Lietuvą M. Abreu atvyko ne vienas – kartu su žmona ir vaikais. Šie lanko tarptautinę mokyklą, o šeima džiaugiasi švietimo kokybe. Šeimai pažinti Lietuvą padeda kelionės po šalį.
„Vasara Lietuvoje buvo nuostabi – šilta, bet ne per karšta kaip Brazilijoje, todėl buvo galima daug laiko praleisti lauke su šeima. Buvome nuvykę į Palangą, kuri maloniai nustebino, o šiemet norėtume aplankyti ir Nidą.“, – pasakoja pašnekovas.
Nors M. Abreu nesigaili savo sprendimu atvykti gyventi į Lietuvą, kartais aplanko namų ilgesys. Tačiau pastebi, kad atstumas kartais suartina.
“Technologijos labai padeda kovoti su namų ilgesiu. Dabar su šeima kalbuosi kone kasdien per vaizdo skambučius. Paradoksalu, bet būdamas toli bendrauju su šeimos nariais daugiau nei anksčiau, kai gyvenau šalia. Laiko juostų skirtumai kartais apsunkina bendravimą, bet viską galima išspręsti, jei labai nori“, – apie namų ilgesį pasakoja brazilas.
Nors Lietuva šiuo metu tapo M. Abreu namais, brazilas taip pat neatmeta galimybės išvykti iš Lietuvos ir gyventi svetur.
“Man labai patinka Vilnius, tačiau esu atviras galimybėms gyventi ir kitose valstybėse. Galbūt po kelerių metų įmonė pasiūlys: „Marco, ar nori šios galimybės?“ Ir galbūt aš pasakysiu „taip“ – kaip jau esu daręs anksčiau. Tačiau taip pat esu atviras galimybei pasilikti čia ilgam. Yra daug gerų dalykų gyvenant Vilniuje– karjeros galimybės, žmonės, gyvenimo kokybė, ryšys su gamta, švietimas. Būtų nuostabu, jei mano vaikai užaugtų čia”, – apie ateitį Lietuvoje atvirauja pašnekovas ir siūlo žmonėms drąsiai rinktis tarptautinio darbo galimybes.
